LGKŠA: Opera „Lietuviai“ primena, kad laisvė šiandien nėra savaime suprantama – ją turime saugoti sąmoningai

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) naująjį sezoną rugsėjo 5 d. pradės XIX a. italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“, sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą Konradas Valenrodas. Tai kūrinys apie tautos ryžtą, pasiaukojimą ir kovą už laisvę – temas, kurios šiandien, vis augant geopolitinei įtampai, vėl tampa aktualios.

Dar 2023 m. LNOBT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA), siekdamas stiprinti kariuomenės kultūrinį švietimą, ugdyti būsimųjų karininkų sampratą apie valstybės tapatybę ir plėsti dialogą tarp gynybos sistemos ir visuomenės.

Aptarti operos „Lietuviai“ prasmę ir kultūros vaidmenį ugdant pilietinę dvasią LNOBT pakvietė LGKŠA viceprezidentą prof. Eugenijų Laurinaitį, kurio išsakytos mintys padėjo naujai pažvelgti į šiuolaikinį patriotizmą ir jo iššūkius.

Prof. Laurinaitis primena, kad patriotiškumas per pastarąjį šimtmetį smarkiai keitėsi. Jei 1918–1920 m. kovotojams už nepriklausomybę pakako pažadėtos žemės ir idėjos, tai šiandien:
„Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali.“

Pasak profesoriaus, laisvę ginti gali tik tie, kurie suvokia jos vertę ir mato valstybę kaip savaime vertą pastangų, ne kaip duotybę. Nors gyvenimo kokybė ir materialinis lygis nepriklausomybės laikotarpiu išaugo, tai savaime nepadidina patriotizmo – reikia kryptingo ugdymo ir gilesnio visuomenės savivokos formavimo.

Prof. Laurinaitis pabrėžia, kad kultūra vis dar turi galios – ypač tada, kai kalbama apie pasiaukojimo ir vertybių pavyzdžius.

Operos „Lietuviai“ kovotojų paveikslai, jo teigimu, gali tapti impulsu apsispręsti kritiniu momentu. Vis dėlto profesorius pastebi, kad šiuolaikinė visuomenė dažnai ieško pavyzdžių ne kultūroje, o greitoje sėkmėje, todėl kultūros sektoriui tenka sudėtingas, bet būtinas uždavinys – priminti, kas iš tiesų yra vertybės.

Laurinaičio teigimu, menas per dažnai pasiduoda antiherojų tendencijai, o išlaikyti paprastas, bet esmines vertybes šiandien yra gerokai sunkiau nei atrodo:

„Menininkai turi parodyti, kaip nelengva išlaikyti paprastą žmogiškumą pasaulyje, kuriame viešpatauja nerimas ir netikrumas.“

Prof. Laurinaitis pabrėžia, kad Ponchielli opera nėra italų bandymas išaukštinti Lietuvą, o labiau kūrybinė priemonė nukelti dramą į tolimesnę erdvę. Tačiau ši istorija šiandien skamba itin aktualiai: ji primena apie pasirinkimus, kuriuos gali tekti priimti kiekvienam, ir apie vertybes, kurių negalima išduoti.

Pasak LGKŠA viceprezidento, šiuo laikotarpiu kultūros žmonės taip pat turi pareigą parodyti savo poziciją – kas yra pamatinės vertybės, kuriomis remiasi Lietuvos valstybė:

„Laisvė ir nepriklausomybė ir yra tos vertybės, ant kurių stovi mūsų tauta. Priešingu atveju tautos tiesiog nebelieka.“

Profesorius taip pat aptarė moralinius paradoksus – kaip tikintysis gali sutaikyti Dekalogo nuostatas su pareiga ginti valstybę. Jis priminė, kad istorijoje tokių prieštaravimų būta daug, o tautos išlikimui svarbiausia – ne pasyvumas, bet pasirengimas veikti.

Simboline pamoka tampa Suomijos pavyzdys:
Kai visa tauta stoja ginti savo šalies, net mažą valstybę galima apginti nuo didžiulės agresijos.

Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija pabrėžia, kad kultūra – ne priedas prie gynybos sistemos, o vienas iš jos pamatų.
Operos „Lietuviai“ premjera dar kartą primena, kad laisvė nėra savaime suprantama, o jos gynimas prasideda ne nuo ginklų, bet nuo sąmoningumo, švietimo ir vertybių.

LGKŠA tęsia bendradarbiavimą su LNOBT, siekdama stiprinti karių, kultūros ir visuomenės dialogą bei ugdyti psichologiškai atsparią, kultūriškai sąmoningą ir pilietiškai brandžią tautą.