Paliesiaus dvare pasirašytos sutartys suvienijo gynybą, mokslą ir kultūrą į bendrą misiją
Paliesiaus dvare vykęs Lietuvos kariuomenės ir visuomenės dienos minėjimas tapo įkvepiančiu tiltu tarp istorijos ir šiandienos – renginys subūrė kariuomenės, akademinę ir kultūrinę bendruomenes, primindamas, kad valstybės stiprybė kyla ne tik iš ginkluotės, bet ir iš žinių, sąmoningumo bei pilietinių vertybių.
Šventės metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos (LGKŠA) bei Mykolo Romerio universiteto (MRU). Sutartį pasirašęs MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga pabrėžė:
„Mokslas yra mūsų valstybės pamatas. Džiaugiamės galėdami tapti LGKŠA partneriais ir kartu prisidėti prie intelektinės, kultūrinės ir pilietinės Lietuvos stiprybės.“
Taip pat buvo pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LGKŠA ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos. Brigados generolas Modestas Petrauskas akcentavo būtinybę matyti kariuomenę ir visuomenę kaip vientisą visumą:
„Turime traktuoti ją kaip kariuomenės – visuomenės dieną, nes kariuomenė yra mūsų visuomenės dalis. Jungtukas „ir“ atskiria tai, kas neturėtų būti atskirta.“
LGKŠA viceprezidentas prof. Eugenijus Laurinaitis išryškino švietimo ir pilietinio sąmoningumo svarbą šalies gynybai:
„Švietimas yra mūsų pirmoji gynybos linija – ne vietoj ginklo, bet kartu su juo. Tik žmogus, žinantis, ką gina, tai daro iš įsitikinimo, o ne iš pareigos.“
Asociacijos įkūrėjas Jurandas Rusteika pratęsė šią mintį, pabrėždamas bendro tikslo reikšmę:
„Mums reikia gilios savivokos – kas mes esame, kodėl esame ir kam tarnaujame. Švietimas, kultūra ir gynyba turi būti viena misija. Tik taip kursime atsparią ir sąmoningą visuomenę.“
Renginys apjungė ir kultūrinę programą – Paliesiaus dvaro salėje pasirodė kamerinės muzikos solistė Judita Leitaitė, operos solistai Karolina Glinskaitė ir Jonas Sakalauskas, pianistė Anastasija Šumskaitė. Renginį vedė Adrijana Balsytė.
Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija kartu su partneriais tęsia misiją telkti institucijas, akademines bendruomenes, kultūros žmones ir visuomenę, kad Lietuvos gynybos kultūra būtų neatsiejama nuo švietimo, vertybių ir pilietinės savivokos.
Prof. Laurinaitis renginį apibendrino žodžiais:
„Gynyba nėra vienas žmogus su ginklu – tai visa tauta, pasirengusi apginti tai, kas brangu: laisvę, kalbą, kultūrą, tiesą. Tam reikalingi ir drąsūs, ir išsilavinę žmonės.“
